Pagal bazinį scenarijų 2026 m. benzino kaina Lietuvoje greičiau išliks nepastovi ir turės brangimo riziką, o dyzelino kaina Lietuvoje gali svyruoti dar plačiau, nes dyzelinas jautresnis didmeninei rinkai, transporto paklausai ir geopolitiniams sutrikimams. 2027 m. bazinis scenarijus atrodo nuosaikesnis: galima dalinė stabilizacija, bet garantuoto pigimo tikėtis nereikėtų, nes galutinę kainą toliau veiks akcizai, CO₂ dedamoji, didmeninės degalų kainos, EUR/USD kursas ir geopolitinė rizika.
Ši degalų kainų prognozė pateikiama intervalais ir scenarijais, o ne kaip vienas tikslus skaičius. Kuro kainos 2026 ir kuro kainos 2027 priklausys nuo to, ar Brent naftos kaina išliks kontroliuojama, ar nesikartos tiekimo sutrikimai, kaip keisis mokesčiai Lietuvoje ir kaip į pokyčius reaguos degalinių marža.
| Metai | Benzinas | Dyzelinas | Pagrindinė priežastis |
|---|---|---|---|
| 2026 | Bazinis scenarijus: apie 1,55–1,85 Eur/l; rizikos scenarijuje galimi šuoliai virš šio intervalo | Bazinis scenarijus: apie 1,65–2,00 Eur/l; brangimo rizika didesnė nei benzino | Naftos ir didmeninės rinkos nepastovumas, mokesčių dedamoji, jautrumas geopolitikai |
| 2027 | Bazinis scenarijus: apie 1,50–1,80 Eur/l, jei nafta ir euras palankūs | Bazinis scenarijus: apie 1,55–1,90 Eur/l, bet priklauso nuo akcizų ir CO₂ dedamosios | Galimas tarptautinės rinkos spaudimo mažėjimas, tačiau vietiniai mokesčiai gali riboti pigimą |
Trumpa prognozė: kas labiausiai tikėtina 2026 ir 2027 m.
Labiausiai tikėtina kryptis 2026 m. nėra paprastas „brangs“ arba „pigs“. Vartotojui praktiškai svarbiau tai, kad kainos gali išlikti aukštesnės ir nervingesnės nei ramiais metais. Benzinas, tikėtina, dažniau judės kartu su Brent naftos kaina ir vasaros paklausa, o dyzelinas gali būti jautresnis didmeniniams šuoliams, transporto sektoriaus paklausai ir tiekimo problemoms.
2027 m. bazinis scenarijus šiek tiek palankesnis: jeigu naftos tiekimas normalizuosis, o EUR/USD kursas nepablogės euro nenaudai, benzino ir dyzelino kainos gali stabilizuotis ar net šiek tiek nusileisti nuo įtemptų 2026 m. epizodų. Vis dėlto pigimas nebūtų automatinis. Net ir mažesnė Brent naftos kaina nebūtinai reiškia tokį pat mažėjimą degalinėje, nes galutinėje litro kainoje lieka akcizas benzinui, akcizas dyzelinui, CO₂ dedamoji, PVM, logistika ir degalinių marža.
Kodėl dyzelino ir benzino kainos gali skirtis
Benzinas ir dyzelinas gaminami iš tos pačios naftos, bet jų kainos degalinėse nebūtinai juda vienodai. Skiriasi didmeninės degalų kainos, rafinavimo maržos, sezoniškumas ir vartojimo struktūra. Benzino paklausa dažniau sustiprėja vasarą, kai daugiau keliaujama lengvaisiais automobiliais. Dyzelinas labiau susijęs su krovinių transportu, statybomis, žemės ūkiu, šildymo kuro pakaitalais ir pramonės ciklu. Todėl benzino ir dyzelino kainos gali ne tik skirtis, bet ir kisti skirtingais tempais. Todėl svarbu stebėti jų pokyčius ne tik dėl bendrų kuro kainų prognozių, bet ir dėl to, kad tai turi praktinę įtaką kasdieniams sprendimams.
Situacija, kai dyzelinas tampa brangesnis už benziną, nėra anomalija. Taip gali nutikti, kai Europoje trūksta dyzelino ar jo komponentų, kai rafinavimo pajėgumai nepakankami, kai brangsta importas arba kai prieš šaltąjį sezoną didėja vidutinių distiliatų paklausa. Dyzelino kainą taip pat gali labiau paveikti sankcijos, eksporto ribojimai ar kiti tiekimo sutrikimai. Todėl prognozuojant 2026–2027 m. benzino ir dyzelino kainas Lietuvoje jų nereikėtų suplakti į vieną bendrą „kuro kainos“ skaičių.
Benzino ir dyzelino kainos
Pagrindiniai veiksniai, kurie lems kainas 2026–2027 m.
- Brent naftos kaina. Tai pagrindinis tarptautinis orientyras Europai. Jei Brent naftos kaina kyla dėl tiekimo trikdžių ar didesnės paklausos, brangimo spaudimas anksčiau ar vėliau pasiekia ir Lietuvos degalines.
- Didmeninės benzino ir dyzelino kainos. Galutinė kaina priklauso ne tik nuo žalios naftos. Kartais nafta pinga, bet benzino ar dyzelino didmena laikosi aukščiau dėl rafinavimo maržų, logistikos ar konkretaus produkto trūkumo.
- Akcizai ir CO₂ dedamoji Lietuvoje. Mokesčiai yra tiesioginė litro kainos dalis. Akcizas benzinui, akcizas dyzelinui ir CO₂ dedamoji gali pakelti kainą net tada, kai pasaulinė nafta nebrangsta.
- EUR/USD kursas. Nafta pasaulyje dažniausiai kainuojama JAV doleriais. Jei euras silpnėja dolerio atžvilgiu, importuojama nafta ir degalai euro zonoje tampa brangesni.
- Geopolitinės rizikos. Karai, sankcijos, tiekimo kelių uždarymas ar tanklaivių draudimo brangimas gali greitai pakeisti kainų kryptį.
- Degalinių marža ir konkurencija. Net toje pačioje rinkoje kainos gali skirtis pagal tinklą, vietą ir konkurencinę aplinką. Didelė konkurencija spaudžia maržas, o įtampos metu jos gali laikinai išsiplėsti.
- Sezoniškumas. Vasarą daugiau įtakos gali turėti benzino paklausa, rudenį ir žiemą dažniau stebimas dyzelino bei susijusių distiliatų jautrumas.
Kiek kainą gali paveikti akcizai ir CO₂ dedamoji
Mokestinė dedamoji yra ta kainos dalis, kurios vartotojas negali „išlaukti“ kaip naftos kainos svyravimo. Jeigu didėja akcizas benzinui ar akcizas dyzelinui, tai tiesiogiai didina savikainą už 1 000 litrų, o perskaičiavus į litrą tampa papildomais centais galutinėje kainoje. Prie to prisideda CO₂ dedamoji, kuri Lietuvoje įvesta kaip papildoma akcizo struktūros dalis.
Todėl galima situacija, kai nafta pasaulyje nebrangsta, bet benzino kaina Lietuvoje arba dyzelino kaina Lietuvoje vis tiek kyla. Tokiu atveju vartotojas degalinėje mato ne naftos rinkos, o mokesčių poveikį. 2026 m. dyzelinui buvo ypač svarbi akcizo pastovioji dalis ir CO₂ dedamosios klausimas, nes nuo jų priklausė, kiek papildomo spaudimo teks litrui. 2027 m. ši tema išliks viena svarbiausių: jei mokestinė našta didės, ji gali „suvalgyti“ dalį galimo pigimo iš pigesnės naftos.
2026 m. prognozė: didesnė rizika kainų šuoliams
2026 m. degalų kainų prognozė Lietuvai turi būti atsargi, nes metai jau parodė didelį jautrumą naftos, didmenos ir geopolitikos pokyčiams. Kai Brent naftos kaina kyla staigiai, Lietuvos degalinėse pokytis gali pasimatyti greitai, ypač jei tuo pat metu didėja didmeninės degalų kainos. Kai nafta krenta, mažmeninė kaina dažnai leidžiasi lėčiau, nes veikia atsargos, sutartys, didmeninės kainos ir maržos.
Benzinui 2026 m. bazinis intervalas galėtų būti apie 1,55–1,85 Eur/l, jei Brent išlieka kontroliuojamame diapazone, o euras smarkiai nesilpnėja. Palankiu scenarijumi, kai nafta pinga, didmeninės maržos mažėja ir konkurencija degalinėse sustiprėja, benzinas galėtų priartėti prie apatinės intervalo dalies. Rizikos scenarijumi, ypač geopolitinės įtampos atveju, kaina gali laikinai kilti aukščiau.
Dyzelinui 2026 m. rizika didesnė. Bazinis intervalas galėtų būti apie 1,65–2,00 Eur/l, tačiau dyzelinas jautresnis tiekimo problemoms ir transporto paklausai. Jeigu Europoje trūktų dyzelino, didėtų rafinavimo maržos ar silpnėtų euras, dyzelinas gali išlikti brangesnis už benziną ir rizikos scenarijuje peržengti bazinį intervalą.
2027 m. prognozė: galimas stabilizavimas, bet ne garantuotas pigimas
2027 m. prognozėje daugiau vietos palankesniam scenarijui, nes tarptautinės naftos ir degalų rinkos gali būti mažiau įtemptos, jei tiekimo srautai normalizuosis, o pasaulinė paklausa neaugs greičiau nei pasiūla. Tokiu atveju benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje galėtų stabilizuotis arba nusileisti nuo 2026 m. šuolių.
Tačiau 2027 m. nėra automatinio pigimo metai. Lietuvos galutinę kainą toliau veiks akcizai, CO₂ dedamoji, PVM, didmeninė kaina ir vietinė konkurencija. Jei mokestinė dedamoji didės, o didmeninės degalų kainos išliks aukštos, vartotojas gali nematyti viso tarptautinės naftos pigimo efekto. Todėl bazinis 2027 m. scenarijus benzinui būtų apie 1,50–1,80 Eur/l, dyzelinui – apie 1,55–1,90 Eur/l, su aiškia sąlyga, kad geopolitinė rizika neišaugs ir EUR/USD kursas nepablogės euro nenaudai.
Trys galimi kainų scenarijai
- Palankus scenarijus: Brent naftos kaina mažėja arba laikosi žemiau 2026 m. įtampos lygių, euras sustiprėja dolerio atžvilgiu, didmeninės degalų kainos ir rafinavimo maržos traukiasi. Tokiu atveju benzinas ir dyzelinas galėtų judėti į apatines prognozės intervalų dalis.
- Bazinis scenarijus: kainos svyruoja arti dabartinio lygio, bet mokesčiai ir CO₂ dedamoji palaiko brangimo spaudimą. Benzinas būtų stabilesnis, dyzelinas – platesnio intervalo dėl didmeninės rinkos ir sezoniškumo.
- Rizikos scenarijus: geopolitiniai sutrikimai, tiekimo problemos, dyzelino paklausos šuolis, silpnesnis euras ir didesnės degalinių bei didmeninės maržos. Tokiu atveju dyzelinas gali brangti sparčiau už benziną, o abu degalai laikinai viršytų bazinius intervalus.
Kas labiausiai gali pakeisti prognozę
Skaitytojui, kuris nori praktiškai sekti kuro kainos 2026 ir kuro kainos 2027 kryptį, svarbiausia stebėti ne kasdienes emocines antraštes, o kelis aiškius rodiklius. Pirmas – Brent naftos kaina: jei ji kelias savaites kyla, brangimo spaudimas Lietuvoje paprastai sustiprėja. Antras – akcizų pakeitimai ir CO₂ dedamoji: tai tiesioginė litro kainos dalis, todėl mokesčių sprendimai gali būti tokie pat svarbūs kaip nafta.
Trečias rodiklis – EUR/USD kursas. Silpnesnis euras reiškia brangesnį doleriais įkainojamą importą. Ketvirtas – didmeninės degalų kainos, nes jos paaiškina, kodėl benzinas ir dyzelinas kartais juda kitaip nei pati nafta. Penktas – dyzelino ir benzino kainų skirtumas: jei dyzelinas staiga atsiplėšia į viršų, tai dažnai signalizuoja apie įtampą vidutinių distiliatų rinkoje. Galiausiai verta stebėti geopolitines rizikas, nes būtent jos gali greičiausiai pakeisti bazinį scenarijų į rizikos scenarijų.